Tekstilės dirbtuvės „Gražioji skiautė“

Pirmieji Vilniuje į cechą susibūrė auksakaliai. Jų cecho statutą 1495 m. rugpjūčio 23 d. Trakuose patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, o rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena – svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv. Baltramiejaus dieną.

Pastate adresu Gaono g. 6 buvo įsikūręs Vilniaus auksakalių cechas. Čia dirbę juvelyrai gamindavo dirbinius katalikų bažnyčiai, vienuolynams, didžiojo kunigaikščio dvarui, diduomenei, miestiečiams, kitiems amatininkų cechams.

Keletas įdomių faktų iš amatininkų gyvenimo:

• norint tapti meistru, tekdavo cecho vyresniesiems įvertinimui pateikti tris bandomuosius dirbinius: taurę, spaudą ir žiedą su brangakmeniu. Įdomus įsipareigojimas – į cechą priimtas meistras per metus turėjo susirasti žmoną;
• jeigu kuris meistras apgaudavo užsakovą, atsakomybė tekdavo visam cechui, o už užsakymo netęsėjimą meistras būdavo baudžiamas sumokant vaško akmenį;
• auksakalių darbo technologijos būdavo tradicinės: šaltas kalimas, liejimas formelėse, puošyba – augaliniai ornamentai, herbų, monogramų, tekstų raižymas, naudotos tokios technologijos kaip juodinimas, emalė, filigranas.

Juvelyrikos mokykla „Vilnensis“, įsikūrusi adresu Dominkonų g. 7, su vadovu juvelyru Darijumi Gerliku priešakyje yra vilnietiškos juvelyrikos mokyklos tradicijų tęsėja. Būsimieji „Vilnensis“ juvelyrai dirba tame pačiame name, kuriame veikė vieno žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininko, laikrodininko Jokūbo Gierkės dirbtuvė. Juvelyrikos mokykla išaugo iš galerijos, kurią 2004 m. įkūrė juvelyras Darijus Gerlikas. „Darijaus galerija“ buvo ta vieta, kurioje Italijoje mokęsis menininkas pradėjo rengti juvelyrikos kursus. Daugiau nei po dešimties metų atkaklaus ir nuoseklaus darbo susiformavęs mokinių, dėstytojų bei alumnų ratas sudarė galimybes galeriją ir joje vykusius kursus paversti juvelyrikos mokykla.