Apie virtualią parodą
Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vietovė – yra unikalus viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys. Tokio, kokį šiandien matome Vilniaus senamiestį, nebūtų be amatininkų. Profesionalių amatų vystymasis lėmė architektūrinius išpildymus, konstrukcijų ir atskirų detalių įvairovę, sudėtingumą bei dailumą (bokštai, vitražai, sienų tapyba, kalviški elementai ir kitos detalės, išlikusios iki šių dienų).
Amatininkų cechai ne tik prisidėjo prie miesto veido kūrimo, bet smarkiai darė įtaką miesto ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Amatų cechų veikla – itin svarbi viduramžių miesto gyvenimo sudėtinė dalis. Amatininkai – patys tikrieji miestelėnai. Vilniuje cechai gyvavo nuo 1495 m. iki 1893 m., taigi jų veikla keturis šimtus metų diktavo miesto gyvenimo vidinį ritmą. Jau 1323 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, siųsdamas laiškus Hanzos sąjungos miestams bei taip plėsdamas ir stiprindamas valstybę, į LDK kvietė karius, riterius, pirklius bei amatininkus. Į Vilnių atvykę aukštos kvalifikacijos amatininkai kurdavosi prie pilių ir burdavosi į cechus, siekiant išsaugoti nepriklausomybę nuo feodalų, pirklių, išsikovoti teisę dalyvauti miesto valdyme, išlaikyti gaminių ir paslaugų monopoliją miesto rinkoje. Vilniaus amatininkų cechų kūrimosi ištakos – „Kailiadirbių midaus brolijos susirinkimas“. Amatininkus ir amatus mini 1529 ir 1588 metų Lietuvos Statutai. Juose išvardytos bent 25 amatų rūšys. Minimi kalviai, mūrininkai, plytininkai, puodžiai, kailiadirbiai, siuvėjai, audėjai, odininkai, račiai, kubiliai, dailidės, degutininkai, ginklininkai ir kt.
Šiandieninį istorinės miesto dalies amatininkystės savitumą atskleidžia tradicijų tąsa: senamiestyje išsidėsčiusios amatininkų dirbtuvės, galerijos, atvirose erdvėse vykstančios tradicinės amatininkų šventės ir mugės, profesionalūs amatininkai puoselėja senąsias gamybos technologijas, jas vysto ir perduoda ateities kartoms.
Virtuali paroda „Amatai: vakar-šiandien-rytoj“ apjungia ir atskleidžia istorinės ir šiandieninės Vilniaus miesto amatininkystės raidą ir tradicijų tęstinumą. Šia paroda siekiama populiarinti ir skleisti Vilniaus amatininkų cechų ir jų amatininkų, kūrusių miesto veidą, veiklą, o taip pat skatinti profesionalių amatininkų ir plačiosios visuomenės bendradarbiavimą, įsitraukimą į amatų istorinio ir šiuolaikinio gyvavimo procesą. Parodos kūrėjų nuomone, ši paroda tai būdas sujungti istorinę informaciją ir profesionalius praktinius amatininkų įgūdžius, siekiant inovatyviai pristatyti šiandieniniame Vilniaus mieste vis dar aktyviai gyvuojančius senuosius amatus.
Parodoje akcentuojamos ir fotonuotraukomis atskleidžiamos 3 Vilniaus miesto portretai:
- išlikę pastatai ir vietos, kuriose istoriškai buvo įkurti ir veikė amatininkų cechai;
- šiandien senamiestyje įsikūrusiose dirbtuvėse, galerijose, muziejuose dirbantys profesionalūs amatininkai ir jų amatai;
- senosiomis technologijomis rekonstruojami ir atkuriami senojo Vilniaus amatininkų darbo ir dirbinių gamybos procesai, technikos ir subtilybės.
TURININGO NARŠYMO!
Fotonuotraukų autorė: Eglė Ulozevičiūtė (SmallWondersByEgle).
Tekstų autorė: Marija Navickaitė, remiantis L. Klimkos knyga „Amatai Vilniuje: tradicijos ir šiandiena“ (2009).
Parodos vizualinis apipavidalinimas: Edita Namajūnienė ir Mykolas Rutkauskas.
