Gintaro apdirbimo istorija ir tradicijos Lietuvoje yra siejamos su pajūrio miestais (Klaipėda, Karaliaučius ir pan.), tad Vilnius šiame kontekste turi mažai kuo pasigirti. Vis tik, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų kasinėjimų metu tarp kitų radinių, tokių kaip arklių mėšlas, kapoti šiaudai, keramikos, metalo dirbiniai, surasta ir gausybė smulkių gintarų gabaliukų. Tarp gintarų smilčių rasta ir viena kita stambesnė gintaro nuoskala, dviejų nebaigtų karolių ruošiniai. Nustatyta, kad gintaro atliekos išbarstytos trijose lokaliose vietose, atrodo, kad ūkinės paskirties pastate arba jo prieigose. Sluoksnis, kuriame gausu gintarų smilčių, susidarė ant gan tvarkingai medinėmis lentomis kloto paviršiaus. Remiantis dendrochronologiniais šių lentų tyrimais, ankstyviausia šiuo metu Vilniuje žinoma gintaro dirbtuvė Žemutinės pilies teritorijoje veikė pačioje XIV a. pabaigoje.
Šv. Mykolo g. 12 įsikūrusioje Baltijos gintaro meno centro galerijoje galima pasigrožėti nuolat atnaujinama Lietuvos ir užsienio šalių menininkų darbų ekspozicija. Savo juvelyrinius darbus čia yra pristatęs ne vienas Lietuvos menininkas. Baltijos gintaro meno centras nepamiršta ir savo muziejinės veiklos – čia įrengtame muziejuje Baltijos jūros gintaro ekspoziciją kartais keičia gintaro giminaičiai iš įvairių pasaulio kampelių.
Baltijos gintaro meno centro muziejuje pateikiama Baltijos gintaro susidarymo istorija. Čia galima susipažinti su 50 mln. metų senumo gintaru, pamatyti natūralių gintaro gabalų, gintaro spalvų ir formų įvairovę bei unikalią inkliuzų kolekciją. Muziejuje įrengta senųjų baltų šventvietė liudija apie anksčiau čia galimai buvusią baltų ritualinę vietą ir atliekamas pagoniškas apeigas, kurių metu svarbų vaidmenį atlikdavo gintaras.
Galerijos gintaristė Neringa Akcijonaitytė atskleidžia gintaro apdirbimo subtilybes ir paslėptas milijonų metų senumo paslaptis.
