Vieni pirmųjų stiklo dirbtuves Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkūrė iš Lenkijos atvykę Paleckių šeimos atstovai. Istoriografijoje žinomas Martynas Paleckis (Jono Paleckio sūnus) 1547 m. gavo Žygimanto Augusto privilegiją įsteigti stiklo dirbtuves ir verstis šiuo amatu. Tačiau stiklo dirbtuvių įkūrimo Vilniuje datą reikėtų paankstinti – jos už miesto sienos veikė jau 1525 metais. Ji priklausė Vilniaus vyskupui Jonui, kuris tų metų rudenį leido naudotis dirbtuve iš Lenkijos atvykusiam stikliui (vitreator) Jonui Paleckiui, turėjusiam vyskupui pristatyti nustatytą kiekį stiklo ir kitų stiklo dirbinių.
Keletas įdomių faktų iš amatininkų gyvenimo:
- pirmosios Vilniuje veikusios stiklo dirbtuvės savininkas M. Paleckis savo stiklo dirbinius pardavinėjo nuosavame dviejų aukštų mūrnamyje Vilniuje (dab. Stiklių g. 5). Čia jis buvo įsirengęs parduotuvę ir stiklo gaminių sandėlius;
- XVI amžiuje, kai veikė M. Paleckio dirbtuvės, Europoje įprastai stiklą gamino iš 1 dalies kvarcinio smėlio ir 2–3 dalių pelenų, o geresnės kokybės stiklą – iš smėlio, kalkių ir potašo su įvairiais priedais. Stiklo gamybai pelenai buvo labiau tinkami (gaunama daugiau ir šarmingesnių pelenų) iš žolių, lapuočių medžių (drebulės, klevo, guobos, uosio, lazdyno). Dėl pelenų gamybos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo masiškai naikinami miškai. Pelenus degdavo specialiose duobių pavidalo krosnyse, todėl jie neužsiteršdavo žemėmis.
Šiandien stiklių ir stiklo gaminių gamybos amatą Vilniuje tęsia ir pristato Daiva Jusiūtė-Tarailienė. Meistrė 2007 m. įkūrė stiklo dirbtuvėlę ŪTA, apimančią dvi kryptis: senųjų baltiškųjų stiklo gamybos tradicijų gaivinimą bei moderniojo stiklo plastiką. Meistrė dirba ir amatą pristato Senųjų amatų dirbtuvėse, Savičiaus g. 10. Pagrindinė technika, kuria dirbama, yra lampwork. Tai degikliu kaitinamas stiklas, ant metalinės lazdelės formuojami karoliukai, figūrėlės, pučiami buteliukai-miniatiūros. Vasaros metu, dalyvaujant įvairiuose festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, daromi stiklo eksperimentai lauko krosnyje, žaizdre. Tam, kad archeologinio radinio rekonstrukcija būtų kuo tikslesnė, Daiva lankosi muziejų fonduose, tiria stiklo radinius, įžvelgia stiklo atspalvių niuansus bei kitas detales.
