Netrukus po auksakalių cecho Vilniuje 1945 m. įsikūrė ir siuvėjų cechas. Jų cecho namai buvo įkurti Didžiosios g. 24 ir Bokšto g. 1.
Kiti tekstilininkai į cechus susibūrė vėlesniais laikais: audėjai (vilnos ir drobės) 1579 m. (cecho statutą patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras), velvetininkai 1654 m., kepurininkai, sermėgų, kelnių siuvėjai 1582 m. Audėjai karaliavo išskirtiniame audėjų cecho name, esančiame Rūdninkų g. 13. Šis namas vienintelis per ilgus šimtmečius liko nepakitęs, išlaikė planinę struktūrą ir net XVII a. sieninę tapybą susirinkimų menėje.
Keletas įdomių faktų iš amatininkų gyvenimo:
- audėjų cecho statute nurodyta, kad pirmenybė pirkti vilną yra iš vietinių vilniškių arba atvykėlių užsienio pirklių (itin vertinta angliškoji merinosų veislės avių vilna);
- pameistriai galėjo atsisakyti stažuočių Lenkijoje, sumokėdami cechui 30 auksinų, o tai liudijo gilias ir kokybiškas vietinių vilniškių audimo tradicijas;
- XVII a. Vilnius buvo Rytų Pabaltijo regiono vilnos audimo centras – be vilniečių meistrų žinios nebuvo galima austi Daugpilyje, Polocke, Gardine;
- drobės iš linų audėjams buvo galima turėti ketverias stakles, o jiems padėti galėjo tik šeimos nariai – žmonos ir dukros. Drausta samdyti moteris audėjas.
Virginija Rimkutė – šiuolaikinė audimo, verpimo, pynimo amatų profesionali meistrė, tautodailininkė, intensyviai ir produktyviai dirbanti tekstilės amatų eksperimentų, rekonstrukcijos, restauravimo ir edukacijos srityse, amatininkų klubo „Dvaro meistrai“ vadovė ir narė. Šiuo metu meistrė savo studiją yra įkūrusi Senųjų amatų dirbtuvėse, adresu Savičiaus g. 10.
